Pieno tekėjimo skatinimas

Jeigu motina bus veikiama kokio nors nuolatinio sti­mulo, tekėjimo refleksą galima „išmokyti" veikti bet kuriuo momentu, net ir kam nors trukdant.

Ritualas, atliekamas prieš kiekvieną maitinimą, pvz.: stiklinė pieno, krūties apiplovimas ar net krūties atiden­gimas atsisėdus gali tapti refleksą lemiančiu veiksniu. Praėjus kelioms savaitėms, kūdikiai išsiugdo tam tikrą valgymo režimą ir, artėjant maitinimo laikui, pienas gali imti tekėti...
Refleksui neįsitvirtinus, pienas gali imti te­kėti motinai pamačius ar išgirdus kūdikį arba papras­čiausiai pagalvojus apie mažylį.

Tekėjimo refleksą gali sąlygoti ir jausmai, apimantys pradedančią maitinti motiną. Tada pienas ima bėgti, vos tik motiną apima būsimo malonumo nuojauta: vienai — sėdant valgyti skanių pietų, kitai — lipant į karštą vonią ir pan.

Pirmieji nereguliaraus pieno tekėjimo reflekso simptomai, kai pienas teka savaime arba nebėga tada, kai reikia, žymus pieno kiekio svyravimas išnyksta, kai refleksas galutinai išsiugdo. Motina, maitinanti pirmąjį kūdikį, gali nejausti stipriai tekančio pieno (tarsi adatėlių badymo ar spaudimo krūtyse) šešetą ir daugiau savaičių. Visiškai susidariusio reflekso simpto­mai (pieno tekėjimas ar švirkštimas savaime) gali reikštis keletą mėnesių ar net visą maitinimo laiko­tarpį. Motinos, maitinančios antrą ar trečią, ar ketvirtą kūdiki, stipriai jaučia tekėjimo refleksą nuo pirmos sa­vaitės ar net nuo pirmojo maitinimo.

Motinos, kurios kasdien turi pakankamai pieno, pas­laptis yra gerai veikiantis pieno tekėjimo refleksas. Ji nė negalvoja apie tai, ji nepatiria krūties spaudimo ar dilgčiojimo pienui tekant. Jos kūdikis nori valgyti, ji duoda jam krūtį, ir pienas bėga. Kai pats kūdikis ima mažiau domėtis krūtimi, jos pieno kiekis ima mažėti, maitinant pienas pradeda tekėti vis vėliau, galų ga­le nustoja.

Nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu moteris privalo psichologiškai ruoštis kūdikio maitinimui krūtimi, nes tik tinkamas psichologinis nusiteikimas užtikrina gerą laktaci ją. Būtina įsisąmoninti, kad motinos pieno naujagimiui reikia taip pat kaip gryno oro ir saulės. Motinos pienas yra tinkamos temperatūros, sterilus, apsaugo naujagimį nuo viduriavimo ir užkrečiamų ligų. Motinos pieno bal­tymas lengvai pasisavinamas, jame daug vertingų rieba­lų, jų daugiau būna paskutinėse pieno porcijose. Su mo­tinos pienu kūdikis gauna vitaminų ir ypač svarbių A ir D. Motinos pieno cukrus skiriasi nuo įpras­to mūsų vartojamo cukraus, jis lengvai pasisavinamas ir motinos pieno cukrus trukdo kūdikio žarnyne daugintis bakterijoms, sukeliančioms ligas. Motinos piene yra faktorius, kuris apsaugo nuo alergijos. Natūraliai, t.y. krūtimi maitinamam kūdikiui pirmo mėnesio pabaigoje reikia pradėti įvesti papildomus maisto produktus.