Ėjimas (9—12 mėn. kūdikiams)

Iš pradžių mokyti eiti su pagalba, paskui savaran­kiškai (0,5—1 min.).
Tikslas — mokyti savarankiškai vaikščioti. Bendra užsiėmimų trukmė 8—10 min.

Tūpimas (aktyvus pratimas) (9—12 mėn. kūdikiams)

Pradinė padėtis: pastatyti vaiką prieš save, paduoti į rankas žiedus.
Paėmus už žiedų arba už rankų, skatinti jį žodžiu „tūpk" atsitūpti, o žodžiu „stok" — atsistoti (2—3 kartus).

Tikslas — stiprinti liemens, kojų, rankų ir pečių lanko raumenis.

Ištiestų kojų kėlimas (aktyvus pratimas)

Pradinė padėtis: vaikas guli ant nugaros.

Iškelti virš vaiko kojų lazdelę ir liepti jam pakelti iš­tiestas per kelius kojas iki lazdelės, po to — jas nuleisti (4—6 kartus).

Liemens lenkimas ir ištiesimas (aktyvus pratimas) (9—12 mėn. kūdikiams)

Pradinė padėtis: pastatyti vaiką nugara į save.

Liemens tiesimas

Ties jo kojomis padėti žiedus arba žaisliuką. Fiksuojame kaire ranka vaiko kelius, dešine prilaikant pilvuką, liepti jam pasilenkti ir paimti žaislą. Paėmęs žaisliuką, vaikas turi vėl išsitiesti. Pratimas atliekamas 2—3 kar¬tus. Tikslas: stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, vystyti judesių koordinaciją

Rankų lenkimas ir tiesimas (pasyviai aktyvus pratimas) (9—12 mėn. kūdikiams)

Pradinė padėtis: vaikas sėdi, rankose laiko žiedus.

Pakaitomis lenkti ir tiesti vaiko rankas per alkūnių ir pečių sąnarius (6—8 kartus).

Tikslas — stiprinti rankų ir pečių lanko raumenis.

Vaiko pastatymas (9—12 mėn. kūdikiams)

Pradinė padėtis: vaikas guli ant pilvo, rankose laiko žiedus.

Vaiko pastatymas su žiedais

Lėtai keliant į viršų žiedus, skatinti vaiką atsik­laupti, po to — atsistoti (1—2 kartus)

Nugaros masažas (9—12 mėn. kūdikiams)

Pradinė padėtis: vaikas guli ant pilvo.

a) glostymas: abiejų plaštakų išoriniais paviršiais glostyti nugarą nuo sėdynės link kaklo, žemyn — del­nais,

b) trynimas: abiejų rankų delnais atlikti spiralinius judesius iš abiejų stuburo pusių nuo sėdynėlės link kaklo ir atgal,
c) maigymas: abiejų rankų pirštų galais atlikti spirali­nius judesius iš abiejų stuburo pusių nuo juosmens link kaklo, d) stuksenimas: abiejų rankų pirštų išorinėmis pusė­mis stuksenti nugarą abipus stuburo.

Visus masažo būdus kartoti 8—10 kartų. Kiekvieną kartą po kitų masažo būdų atliekamas glostymas (6— 8 kartus).

Šliaužiojantys žingsniai (TOP, TOP) (pasyviai aktyvūs pratimai) (9—12 mėn. kūdikiams)

Pradinė padėtis: vaikas guli ant nugaros.

Sulenkti vaiko kojas per kelius, prispausti pėdas prie stalo. Apimti vaiko pėdas taip, kad nykščiai būtų iš vidinės pėdų pusės, penktieji pirštai — iš išorinės pėdų pusės, o smiliai ir vidurinieji pirštai remtūsi į blauzdas. Pakaitom judinti kojas taip, kad pėdos šliaužtų stalo paviršiumi. Tempas laipsniškai greitinamas, paskui lėtinamas. Tikslas — atraminės funkcijos stiprinimas. Sis pratimas atliekamas tariant vaikui „top, top".

Sodinimas (aktyvus pratimas) (9—12 mėn. kūdikiams)

Pradinė padėtis: vaikas guli ant nugaros.

Kūdikio sodinimas

Ranka pri­laikyti jo kelius. Kartojant žodį „sėsk", ir rodant žaisliu­ką, skatinti vaiką sėsti, o paskui gulti (2—3 kartus). Tikslas — stiprinti pilvo preso ir nugaros raumenis, ug­dyti įprotį savarankiškai sėsti.

Pilvo masažas (9—12 mėn. kūdikiams)

Pradinė padėtis: vaikas guli ant nugaros.

a) glostyti pilvą apskritiminiais judesiais laikrodžio rodyklės kryptimi. Kartoti 8—10 kartų.

b) tiesieji pilvo raumenys masažuojami abiejų rankų delnais vienu metu. Dešine ranka braukti nuo kairio pašonkaulio žemyn, o kaire ranka — nuo dešinės kirkšnies link dešinio pašonkaulio. Kartoti 8—10 kartų.





c) įstrižinių pilvo raumenų masažas atliekamas abiejų rankų delnais, braukiant nuo liemens link bambutės. Kartoti 8—10 kartų.

pilvuko masažas

Apskritiminiai rankų judesiai (pasyviai aktyvus pratimas) 9—12 mėn. kūdikiams

Pradinė padėtis: vaikas guli ant nugaros, sėdi arba stovi.

Kūdikio rankų masažas

Paduoti vaikui į rankas žiedus. Laikant už žiedų, sukti abi rankas iš apačios į viršų, po to — iš viršaus že­myn (po 4—6 kartus kiekviena kryptimi).

Fizinių pratimų komplektas kūdikiams nuo 6—9 mėnesių

1 — rankos į šalis, po to sukryžiuojamos ant krūtinės (daryti 8—10 kartų), 

2 — rankų lenkimas ir tiesimas kartu ir pakaitomis (daryti 4—6 kartus), 

3 — pilvo masažas,

4,5 — kojų lenkimas ir tiesimas kartu ir pakaitomis (daryti 4—6 kartus), 

6 — posūkis nuo nugaros ant pilvo (į dešinę) kūdikį raginant tai da­ryti žodžiais, žaislais. Tą patį atlikti ir į kairę pusę, 

7 — nugaros masažas, 

8 — sklandymas gulint ant pilvo, 

9 — apskritiminiai rankų judesiai, 

10 — sodinimas laikant už išskėstų rankų (daryti 1—2 kartus panaudojant žiedus), 

11 — savarankiškas ropojimas arba padedant motinai.

Kūdikio masažas

Fiziniai pratimai kūdikiams nuo 4 iki 6 mėnesių amžiaus

1. Rankos atmetamos ir sukryžiuojamos ant krūtinės (4—8 kartus).

2. Pilvuko masažas. Glostoma apskritiminiais jude­siais ir braukomi skersiniai raumenys (4—6 kartus per kiekvieną pratimą), braukymas baigiamas glostymu.

3. 4. Kojų lenkimas ir atitiesimas kartu (3—4 kartus) ir pakaitomis (4—5 kartus).

















5. Posūkis nuo nugaros ant pilvuko į dešinę, prilaikant už rankutės ir kojyčių.










6. Nugaros masažas glostymu (4-6kartus)
7. Galvos ir liemens kėlimas, laikant kūdikį ant pil­vuko ore (plaukiko padėtis). Rankomis pakelti kūdikį, delnais prilaikant jo krutinę ir pilvuką (1—2 kartus). Kūdikis kojytėmis remiasi į motinos krutinę. Kuo vyresnis kūdikis, tuo arčiau pilvuko laikomos rankos.

8. Pratimai, skatinantys ropojimą (ropojimas padedant)

Šliaužimas

Pradinė padėtis: vaikas guli ant pilvo. 

Prispaudus delną prie vaiko pėdų, skatinti jį šliaužti. Bendra užsiėmimo trukmė — 4—5 min.

Pėdos pirštų lenkimas ir tiesimas (pado refleksas)

Pradinė padėtis: vaikas guli ant nugaros.

Pado refleksas

Viena ranka laikant iš apačios už blauzdos kiek pa­keltą vaiko koją, kitos rankos smiliumi lengvai pas­pausti ties pėdos pirštų pagrindu. Vaikas refleksiškai su­lenkia pirštus, po to braukti smiliumi per išorinį pėdos kraštą iki kulno ir lengvai paspausti kulno centrą. Pirštai refleksiškai išsitiesia (3—4 kartus).

Pedų masažas

Pradinė padėtis: vaikas guli ant nugaros.

Pėdų masažas

a) glostymas: prilaikant abiejų rankų smiliais pakeltą vaiko pėdą, nykščiais glostyti jos išorinį paviršių nuo pirštų link čiurnos sąnario ir aplink sąnarį (4—6 kartus)
b) trynimas: abiejų rankų delnais patrinti vaiko pėdų pirštus (4—6 kartus).

Stuburo ir kojų tiesimas (padėties refleksas) — 2 mėn. kūdikiui

Pradinė padėtis: vaikas guli ant pilvo.

Stuburo ir kojų tiesimas

Kairės rankos nykščiu ir smiliumi apimti kairę vaiko koją apatiniame trečdalyje, kitais pirštais apimti dešinę koją tame pačiame lygyje. Keliant vaiko kojas į viršų, pakišti dešinės rankos delną po pilvuku ir vaiką pakelti. Vaikas refleksiškai pakelia galvą ir išlenkia stuburą. Pratimą atlikti 1—2 kartus.

Nugaros masažas (1,5—3 mėn. amžiaus kūdikiams)

Pradinė padėtis: vaikas guli ant pilvo.

Nugaros masažas

Abiejų plaštakų išoriniais paviršiais glostyti nugarą nuo sėdynėlės link kaklo, o nuo kaklo žemyn — delnais (4—6 kartus).

Stuburo lenkimas (1,5—3 mėn. amžiaus kūdikiams)

(nugaros refleksas)
Pradinė padėtis: vaikas guli ant šono, prilaikomas už peties. Abipus stuburo dviem pirštais braukti iš apa­čios į viršų. Tai sukelia refleksinį stuburo išlinkimą. Pratimas atliekamas po vieną kartą, vaikui gulint ant dešinio ir ant kairio šono.

Stuburo lenkimas

Kojų masažas (1,5—3 mėn. amžiaus kūdikiams)

Pradinė padėtis: vaikas guli ant nugaros.

Kojų masažas kūdikiui

Dešine ranka prilaikant dešinę vaiko koją už pėdos, kairiąja glostyti išorinį ir užpakalinį blauzdos ir šlaunies paviršių nuo pėdos link kirkšnies (4—6 kartus).
Kairę koją masažuoti dešine ranka.

Pilvo masažas (1,5—3 mėn. amžiaus kūdikiams)

Pradinė padėtis: vaikas guli ant nugaros.

Pilvo masažas kūdikiui

Delnu glostyti vaiko pilvą apskritiminiu judesiu laikrodžio rodyklės kryptimi, neliečiant kepenų srities (6-8 kartus)

Rankų masažas (1,5—3 mėn. amžiaus kūdikiams)

Pradinė padėtis: vaikas guli ant nugaros. 

Rankų masažas kūdikiui

Kairės rankos nykštį įdėti į dešinį vaiko delną. Dešine ranka glostyti vidinį ir išorinį dilbio ir žąsto paviršių nuo plaštakos link peties (4-6 kartus). Masažuojant kairę vaiko ranką, ją prilaikyti dešine, o masažuoti kaire ran­ka.

Fizinis vaikų auklėjimas

Tai žmogaus auklėjimo ir organizmo grūdinimo sudė­tinė dalis. Sistemingas fizinis lavinimasis — gimnastika, sportas, žaidimai, turizmas — teigiamai veikia fizinį žmogaus vystymąsi, padeda geriau prisitaikyti prie besi­keičiančių aplinkos sąlygų.

Saulė ir vaikai

Saulės energija nuolatos veikia augantį organizmą. Jos ultravioletiniai ir infiaraudonieji spinduliai akty­vina vidaus sekrecijos liaukų veiklą ir skatina medžiagų apykaitą. Vaiko organizmui ultravioletiniai spinduliai natūraliu keliu tiekia vitaminą D, kuris ypatingai svar­bus organizmo augimui. Vaikų buvimą saulėje reikia griežtai dozuoti. Saulėje perkaitęs vaikas gali netekti apetito, pradėti vemti, sutrinka jo miegas, virškinimas. Pradžioje saulėje būti 2-3 min., palaipsniui ilginant laiką per 15-20 dienų iki 20-30 min. per dieną.

Skaityti toliau »

Maudymas

Maudant atvirame baseine, vaiko organizmą teigia­mai veikia oras, saulė, ryškūs aplinkos temperatūros svyravimai ir daug vandens. Vaikas, kuris reguliariai buvo grūdinamas vandens procedūromis, nebijo didelio kiekio vandens, maudosi labai noriai. Vaikus, kurie ne­buvo grūdinami prieš pradedant maudymosi sezoną, bū­tina pripratinti prie vandens, pravedant dviejų-trijų sa­vaičių dušo arba apipylimų kursą. Maudytis upėje, eže­re, jūroje su 2-3 metų vaiku galima pradėti, kai vandens temperatūra +23-21°, o oro +25-26° ir nėra vėjo. Jeigu vaikas buvo nuolatos grūdinamas, su juo ga­lima maudytis, kai vandens temperatūra +19-20°, o oro +23°. Maudymosi vietoje gylis neturi viršyti 40 cm, tėkmė lėta, dugnas lygus, smėlėtas...

Skaityti toliau »

Kojų vonios

1,5-2 metų vaikų grūdinimui tinka kojų vonios. Mažy­lis, sėdėdamas ant nedidelės kėdutės, kojas padeda ant vonelės dugne įdėtos lentutės. Pradžioje kojos apipila­mos +36° vandeniu, toliau kas savaitę vandens tempe­ratūra mažinama po 1° iki +24-22°. Kojų apipylimą ga­lima pakeisti apiplovimu. Procedūros trukmė 24-40 sek. Kojos nedelsiant rankšluosčiu iki lengvo paraudimo aptrinamos, nusausinamos ir apaunamos. Prieš prade­dant procedūrą, kojos turi būti šiltos. Ryto va­landos iki pusryčių yra tinkamiausias laikas visoms van­dens procedūroms.

Dušas

Kai vaikas gerai pakenčia minėtas vandens procedū­ras, nuo 1,5-2 metų, jį galima kasdien išmaudyti po dušu. Dušas ypač tinka blogai valgantiems, nejudriems, sun­kiai įsijungiantiems į žaidimą vaikams. Procedūros tvar­ka, trukmė ir vandens temperatūra kaip ir anksčiau mi­nėtos apipylimo procedūros.

Apipylimai

Vaikui gerai pakenčiant aptrynimus ir prausimą, su­laukus 9-10 mėn. amžiaus, bet kuriuo metų laiku galima pereiti prie stipriau veikiančios vandens procedūros — apipylimo. Prieš procedūrą vaikui uždedama guminė ke­puraitė. Didelėje vonelėje arba vonioje sėdintis arba stovintis vaikas iš 20-30 cm atstumo apipilamas +36° šiltumo vandeniu. Palaipsniui kas savaitę vandens tem­peratūra mažiname po 1° iki +30°, vasarą — iki +28°...

Skaityti toliau »

Prausimas

Prausimas (apiplovimas) taip pat yra grūdinanti prie­monė. Pirmaisiais gyvenimo metais vandens tempera­tūra neturi viršyti +28°, kas savaitę mažinama po 1° iki +22°. Vaikams nuo 1 iki 2 metų prausiamas veidukas ir rankų plaštakos, vyresniems — veidas, kaklas, krūtinės viršutinė dalis, rankos iki alkūnių. Pradžioje vanduo +26°, palaipsniui kas savaitę vandens temperatūra ma­žinama po 1° iki +18-17°. Oda nusausinama minkštu rankšluosčiu.

Grūdinimas vandeniu

Aptrynimai

Grūdinimas vandeniu (aptrynimai, prausimasis) pra­dedamas nuo 2-2,5 mėn. amžiaus. Vieną-dvi savaites prieš pradedant aptrynimus vandeniu, kūdikis glosto­mas flanelės ar kitos medžiagos pirštine. Taip mažylio oda pripranta prie mechaninio procedūrų poveikio ir greito oro pasikeitimo odos paviršiuje...

Skaityti toliau »

Oro vonios

Nuo 3-4 savaičių amžiaus bet kuriuo metų laiku grūdi­nimui taikomos oro vonios. Pradžioje pervystomas vai­kas 2-3 min. paliekamas nuogas. Toliau kasdien oro vo­nia ilginama viena minute. Kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus tai atliekama vieną, vyresniems — du kartus per dieną...

Skaityti toliau »

Grūdinimas oru

Vėdinimas

Vaikui augti sveikam padeda ne tik geras maitmimas ir priežiūra, bet ir kambario oras, jo drėgnumas, oro pa­sikeitimas, jonizacija. Vaikui daugiau reikia deguonies negu suaugusiam. Dėl to kambarys turi buti nuolat vėdi­namas. Gerai išvėdintame kambaryje oro temperatūra sumažėja 2-3 laipsniais...

Skaityti toliau »

Vaikų grūdinimas

 Grūdinimas — tai fiziologinių procedūrų sistema, di­dinanti organizmo atsparumą nepalankių aplinkos faktorių, dažniausiai šalčio, poveikiui. Grūdinimas treniruoja organizmo termoreguliacijos mechanizmus, didina nervų sistemos sugebėjimą prisitaikyti prie kin­tančių sąlygų, t.y. padeda išvengti peršalimo ligų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jautrumas peršalimui priklauso ne nuo įgimtų savybių, o nuo organizmo tem­peratūros reguliacijos centrų treniravimo. Taigi — sau­goti vaiką nuo peršalimo reikia treniruojant jo termore­guliacijos centrus...

Skaityti toliau »

Kai kurios neracionalios mitybos pasekmės

Neteisūs tie tėvai, kurie mano, kad jų vaikas nuo­latos neprivalgęs ir nuo pat gimimo duoda jam žy­miai daugiau maisto negu reikia. Permaitinami vaikai nutunka, organizmas pripranta prie didelio maisto kie­kio ir jo tiek reikalauja. Apkūnūs, nutukę vaikai daž­niau ir sunkiau serga, greitai pavargsta, vengia judrių žaidimų, kurie būtini harmoningam augimui. Nutukę vaikai — plokščiapėdžiai, nerangūs, jų raumenų jėga silpna, iš jų juokiasi bendraamžiai. Dėl to vaikai jaudi­nasi, ima vengti draugų, pasidaro uždari, nervingi, blo­giau mokosi...

Skaityti toliau »

Apetito sumažėjimo priežastys

Pasitaiko, kad vaikai nuolat atsisakinėja valgyti net ir skaniai paruoštą maistą. Kad taip nebūtų, patartina:

— maitinti visada vienu ir tuo pačiu laiku,

— sekti, kad vaikai sėstų valgyti gerai nusiteikę, ne­būtų pavargę, suirzę, sudirginti,

— 20-30 min. prieš valgį reikia grįžti iš lauko arba pa­laipsniui atitraukti mažuosius nuo įdomių žaidimų,

Skaityti toliau »

Sergančio vaiko maitinimas

Kūdikį, sergantį ūmia virusine infekcija, bronchitu, plaučių uždegimu, pirmąsias 2-4 dienas maitinkite daž­niau, kas 2,5-3 val. ir po truputį. Sergant sumažėja apeti­tas, todėl nesistenkite vaiko maitinti tuomet, kai jis maisto atsisako. Kūdikiui sveikstant, apetitas gerėja, tad maitinkite jį taip, kaip maitinote prieš susergant...

Skaityti toliau »

Jei norite išvengti mažakraujystės arba jei gydytojas įtarė rachitą

Jei antroje nėštumo pusėje sirgote nėštumo toksikoze ar kitomis ligomis, neturėjote apetito, tuomet kūdikiui mažakraujystės profilaktikai duokite:

— 4-tą gyvenimo savaitę — vaisių ir uogų sulčių, mie­lių pastos,

Skaityti toliau »

Mitybos režimas

Svarbu kasdien maitinti vaiką tomis pačiomis valan­domis ir parinkti tinkamą maistą. Mėsą tik būtinu atveju galima pakeisti žuvimi arba varške ir netinka keisti įvai­riomis košėmis. Pieną, kefyrą galima keisti kondensuotu pienu ar iš pieno miliukų pagamintu pienu. Pieną, kefyrą galima pakeisti arbata, kisieliumi, kompotu...

Skaityti toliau »

Kaip išmokyti kramtyti

Kol vaikas neturi dantų, jį reikia maitinti pertrintu maistu. Prieš dantų dygimą vaikai pasidaro irzlesni, nes niežti dantenas, ir jiems kyla nenumaldomas noras kuo nors jas pakasyti, todėl kiša į burną bet kokius kietus daiktus. Taip vaikas išmoksta kramtyti. Dantenoms ka­sytis vaistinėse pardavinėjami specialūs plastmasiniai žiedai. Galima apsieiti ir be jų —duoti vaikui pakramtyti (dantenoms pakasyti) obuolį (be šerdies ir sėklų), mor­ką, riestainį, kietesnę duonos plutą, džiūvėsį (tik nesu­degintą)...

Skaityti toliau »

Valgymo higiena

Nuo pat kūdikystės vaikams diegiamas įprotis prieš valgymą nusiplauti rankas. Kai tik vaikas sugeba išlai­kyti šaukštuką ir puoduką galima jam leisti valgyti sa­varankiškai. Vaikutis niekuomet nebaramas už tai, kad jis valgydamas išsitepė. Mažylis ramiai ir kantriai mo­komas valgyti, naudotis servetėle, tada jis greičiau ir geriau išmoksta, noriau valgo, būna geresnės nuotaikos. Vaikas turi pavalgyti arba būti pamaitinamas per 30 min. Svari staltiesė, servetėlė, ramus tėvų elgesys ir paaiškinimai, kaip ir ką reikia daryti, kad neišsiteptų skatina vaiką būti tvarkingą...

Skaityti toliau »

Cukraus sirupas

Į nedidelį emaliuotą puodelį įberkite 200 g cukraus, įpilkite 100 g verdančio vandens ir maišydamos virkite 15-20 min. ant mažos ugnies. Paskui, košdamos pro išvirintą 3-4 sluoksnių marlę, sirupą perpilkite į sterilų 200 g buteliuką. Jei sirupo gavote mažiau negu 200 g, pripildykite buteliuką virinto vandens ir užkimškite ste­riliu kamščiu. Atvėsusį buteliuką su sirupu padėkite į šaldytuvo apačią. Taip paruoštą sirupą vartokite 2-3 pa­ras.

Tarkuotas obuolys

Prinokusį obuolį gerai nuplaukite verdančiu vande­niu. Paskui plonai nulupkite žievelę, išpjaukite sėklides, sutarkuokite plastmasine trintuve. Galima maitinti ir kitaip — obuolį skusti šaukšteliu. Tuomet iš karto nu­lupkite tik pusę obuolio. Nuo 2 mėn. galite duoti specia­liai vaikams pramonės pagamintos, fasuotos po 200 g, vitaminizuotos vaisių daržovių ir vaisių uogų tyrelės. Atidarytą, o paskui plastmasiniu dangteliu (nuplautu verdančiu vandeniu) sandariai uždengtą tyrelės indelį galima laikyti šaldytuve ne ilgiau paros. Išimtą iš šaldytuvo tyrelę pašildykite iki 30°C ir tik po to plastmasiniu šaukšteliu duokite kūdikiui. Jei mažylio viduriai linkę užkietėti, geriausiai tinka slyvų sultys bei tyrelės.

Uogų, daržovių, vaisių sultys

Šviežias, prisirpusias, nesutrintas uogas (juoduosius, raudonuosius ir baltuosius serbentus, avietes, bruknes, spanguoles, braškes ir žemuoges) suberkite į kiaura-samtį ir atsargiai pakratydamos, gerai nuplaukite. Po to du kartus perpilkite verdančiu vandeniu. Paskui uogas išberkite į išvirintą dviejų sluoksnių marlę ir sutrinkite nuplikytu plastmasiniu, mediniu ar nerūdijančio plieno šaukštu...

Skaityti toliau »

Mielių pasta

Į nedidelį emaliuotą puodelį įdėkite 1/8 pakelio (12 g) mielių, įpilkite 1 šaukštelį virinto vandens, pusę arbatinio šaukštelio cukraus ir keletą lašų 25% druskos tirpalo. Viską gerai pertrinkite ir užvirinkite. Emaliuotą puoduką su pasta 2 valandoms statykite į karšto 37-40° vandens puodą. Po to paragaukite ir kūdikiams iki 2 mėn. duokite 1/2 arbatinio šaukštelio, 3-6 mėn. — 1 ar­batinį šaukštelį, 7-12 mėn. — 1,5-2 arbatinius šaukštelius.

Gariniai maltinukai ir kukuliai

Norint pagaminti 50 g mėsos maltinukus arba kuku­lius, reikia imti 60-70 g liesos veršienos, jautienos, vištienos. Nupjaustomi riebalai, plėvės, sumalama. Po to sumaišoma su šaltame vandenyje išmirkytu kvietinės duonos ar batono 5-10 g gabaliukų, pridedama pusė ar­batinio šaukštelio druskos tirpalo ir dar kartą sumalama. Pridedami du šaukštai šalto virinto vandens ir dar kartą gerai sumaišoma...

Skaityti toliau »

Mėsos kepenų tyrė

Jautienos, vištienos ar kepenų (paukščių ar veršienos) 60 g nuvaloma nuo riebalų ir plėvių, susmulkinama, už­pilama 50-70 g mėsos sultinio ir troškinama ant silpnos ugnies iki mėsa pasidaro minkšta. Tada ji du kartus su­malama, po to pertrinama per tankų sietelį. Mėsa užpi­lama dviem valgomais šaukštais mėsos sultinio, įpilamas vienas trečdalis arbatinio šaukštelio 25% druskos tir­palo ir tiek pat nesūdyto sviesto ir gerai sumai­šoma...

Skaityti toliau »

Mėsos sultinys

Imama 80-100 g vištienos arba jautienos (arba vienos ir kitos po lygiai), supjaustoma kuo smulkesniais gaba­liukais ir užpilama dviem stiklinėmis šalto vandens. Emaliuotame puode ant lengvos ugnies verdama 2,5-3 val. (virimas turi būti vos žymus). 40-50 min. prieš baigiant virti įdedame 1-2 kruopščiai nuplautas ir su­pjaustytas morkas, lauro lapą, kelis petražolių lapus ar šaknį, 3-5 g druskos tirpalo. Išvirus perkošiama per du marlės sluoksnius koštuve ar sietelyje ir dar paver-dama 2-3 min. Ataušus galima duoti valgyti. Verdant sultinį, prie mėsos galima pridėti susmulkintų kaulų. Iš­virtą mėsą galima naudoti maltinukams

Pieniška 10% (tiršta) grikių (ryžių, avišų) košė

Manų kruopos kitomis dienomis yra pakeičiamos ei­lės tvarka grikių, ryžių, avižų kruopomis. Perrinktos ir nuplautos kruopos stiklinėje vandens pamerkiamos iš vakaro. Nuolat maišant jos verdamos 1 valandą. Po to karštos pertrinamos per sietelį ar koštuvą su dviem sluoksniais marlės...

Skaityti toliau »

Manų košė su vaisių tyre

30-50 g perrinktų džiovintų vaisių (obuolių, slyvų, ab­rikosų, vynuogių) gerai nuplauti, išmirkyti stiklinėje vandens ir tame vandenyje išvirti iki minkštumo. Po to vaisius gerai pertrinti per smulkų sietelį, sudėti atgal į nuoviras, išplakti, įdėti 10 ml cukraus sirupo ir užvirinti. Sią vaisių tyrę galima duoti kartu su manų košėmis, iš­virtomis daržovių sultinyje ar piene, arba atskirai.

Pieniška 10% (tiršta) manų košė

Į pusę stiklinės vandens įpilti ketvirtį stiklinės pieno ir maišant supilti du nepilnus valgomus šaukštus per smulkų sietelį išsijotų manų kruopų. Po to ant silpnos ugnies maišant virinti 20 min. Baigus virti, įpilti dar 50 g (1/4 stiklinės pieno), 3-5 ml druskos. Kruopščiai išplakti ir užvirinti iki pakilimo. Kiek ataušus, įdėti aukščiau nu­rodytus kiekius arba nesūdyto sviesto, arba grietinėlės, arba kiaušinio trynio, ar varškės.

Pieniška 5% (skysta) manų košė

Į pusę stiklinės karšto vandens maišant įpilami du ar­batiniai šaukšteliai manų kruopų ir nepilnas arbatinis šaukštelis valgomosios druskos tirpalo. Po to maišant ant silpnos ugnies viriname 15-20 min. ir įpilame 100 g (0,5 stiklinės) kūdikių maitinimui paruošto pieno. Gerai išmaišome, užviriname iki pakilimo. Kiek ataušus įde­dame apie 1 /4-1 /3 arbatinio šaukštelio sviesto ar 1 arba­tinį šaukštelį grietinėlės, arba 5-10 g varškės, arba 1/3 kiaušinio trynio.

Manų košė daržovių sultinyje

Daržovių sultinys paruošiamas kaip ir daržovių tyrei (tik daržovės nepertrinamos) į 150 g gauto sultinio, su­pilto i emaliuotą indelį, maišant palengva supilamas val­gomas šaukštas (10 g) manų kruopų. Po to verdama 20-30 min. Baigiant virti įpilama 100 g kūdikio maitini­mui paruošto pieno ir 3-5 ml 25% valgo­mosios druskos tirpalo, gerai išmaišoma ir užverdamą. Kiek ataušus, kaip ir gaminant daržovių tyrę, įdedama arba sviesto, arba grietinėlės, arba kiaušinio trynio, arba varškės.

Daržovių tyrė kūdikiui

Nepažaliavusias bulves, morkas, kopūstus (paprastus ar žiedinius), žirnelius — kruopščiai nuplauti šaltu van­deniu, o bulves ir morkas nuvalyti šepetėliu ir vėl nup­lauti. Po to visas nuluptas daržoves koštuve vartant ge­rai perskalauti verdančiu tekančiu vandeniu...

Skaityti toliau »

Varškė

Kūdikių papildomam maitinimui geriausiai tinka pagaminta iš kefyro varškė. Kefyras varškės gamybai paruošiamas aukščiau nurodytu būdu. Gerai surūgęs pienas (matosi ryškus sutirštėjimas) supilamas į ema­liuotą puoduką ir ant mažos ugnies maišant kaitinamas, kol pasiekiama 70°...

Skaityti toliau »

Sausi pieno mišiniai

Kūdikiai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių negauna motinos pieno, gali būti maitinami sausais pieno miši­niais: „DETOLAKT", „MALYS", ..MALIUTKA", VITALKAT", „LADUSKA", „ BALDYRGAN", „BALBOBEK", „BONA", „PILTI", „TIUTELI".

„DETOLAKT" — geriausias iš sausų tarybinių pieno mišinių, duodamas vietoj B ir C mišinių. Jei nėra moti­nos pieno, mišinys gali būti duodamas nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų...

Skaityti toliau »

Kefyras

Duodamas blogai valgantiems, priauginantiems svorį, linkusiems viduriuoti ir pagal gydytojo paskyrimą vai­kams. Tais atvejais, kai nėra galimybės pieno ir jo pro­duktų imti iš pieno mišinių virtuvės, kefyras gaminamas namie. Į buteliuką kūdikio maitinimui paruošto ir atšal­dyto iki 24° pieno įpilame du valgomus šaukštus gero kefyro, gerai sumaišome, užkemšame ir 18-20° tempera­tūroje tamsioje vietoje vasarą laikome 10-14 valandų, o žiemą — 14-24 valandas. Taip išlaikytas pie­nas virsta tinkamu duoti kūdikiams kefyru. Toks kefy­ras šaldytuve laikomas 3-10° temperatūroje ir tinka var­toti 2 dienas. Prieš duodama kūdikiui, mama pati para­gauja ir įsitikina, kad tai jau kefyras, o ne sugižęs pie­nas.

Valgomosios druskos 25% tirpalas

Smul­kios, baltos, aukščiausios rūšies valgomosios druskos 25 gramai emaliuotame puoduke užpilami 100 g karšto virinto vandens. Po to gerai išmaišoma ir ant silpnos ug­nies virinama 10 min. Beverdant dalis vandens gali nu­garuoti. Baigus virti, trūkstamas vandens kiekis papil­domas karštu virintu vandeniu ir dar kartą užverda­mas. Gautas tirpalas supilamas į atitinkamai paruoštą buteliuką, užkemšamas, atšaldomas iki kambario tempe­ratūros. Ant buteliuko užklijuojamas medicininio pleistro gabaliukas su užrašu „25% valgomoji druska" ir pagaminimo data. Valgomosios druskos tirpalas šaldy­tuve gali būti laikomas ne ilgiau kaip vieną savaitę. 200 g maisto įpilama 3-5 ml 25% druskos tirpa­lo ir gerai išmaišoma.

Kruopų nuoviros (klijukai)

Tinka perrinktos ryžių, avižų, miežių kruopos. Nuplauti 2 valgomus šaukštus kruopų, pamerkti jas 3-4 valandoms stiklinėje kambario temperatūros virinto vandens. Tame pačiame vandenyje ryžių kruopos ant lengvos ugnies verdamos 1 valandą, avižų, grikių, miežių __ 2 valandas, avižiniai dribsniai— 20-40 min.

Skaityti toliau »

Pienas ir jo mišiniai

Iš pieno mišinių virtuvės imamo pieno ir jo mišinių prieš maitinimą virinti nereikia. Kūdikių maitinimui pieną galima paruošti keliais būdais:

1. Karvės pieną, skirtą kūdikiui maitinti, reikia užvirinti taip, kad atitraukiant nuo ugnies ir vėl pastatant, jis
tris kartus pakiltų. Pienas virinamas kartu su cukraus sirupu — 2 arbatiniai šaukšteliai cukraus sirupo 200 g
(1 stiklinei) pieno.

Skaityti toliau »

Kūdikių maitinimo receptai pagal amžių

PIRMAS MĖNUO

6 val.     motinos pienas, adaptuoti arba C mišiniai 100-120 ml
9.30 val.  tas pats
13 val.    tas pats
16.30 val. tas pats
20 val.    tas pats
23 val.    tas pats

ANTRAS MĖNUO

6 val.       motinos pienas, adaptuoti arba C mišiniai

Skaityti toliau »

Hypogalaktijos (pieno mažėjimo) profilaktika.

1.   Maitinančios moters režimas, dieta, nemaitinti il­giau 20-25 min.

2.   Maksimalus pieno nutraukimas, krūtų priežiūra (prieš ir po maitinimo nuvalyti spenelius 2% boro rūgšties tirpalu, nusausinti, patepti vaikišku kremu).

3.   Griežtas kūdikio maitinimo režimas.

4.   Mažėjant krūties pienui, maitinimų skaičių didinti (2 — 2,5 val.).

5.   Mažėjant krūties pienui, valgyti uogienės 15 g prieš maitinimą, gerti anyžų, kmynų arbatą, valgyti chalvos, daugiau vaisių, daržovių, pieno, negalima rūky­ti, vartoti alkoholį.

6.   Krūtų švitinimas kvarco lempa 70-80 cm atstumu, pradėti nuo 5 min., kasdien didinti ekspoziciją 2-3 min., pasiekiant 20-30 min. (10 seansų). Pagerėjus laktacijai, švitinti 2 kartus per savaitę po 20-30 min.

7.   Apilak 0,01x3 15 dienų (po liežuviu).

8.   Vit. E 0,01x3 15 dienų.

9. Raminantys medikamentai motinai (neurozių metu).
Jei paminėtos profilaktikos priemonės nepadėjo,

vaikas pradedamas maitinti dirbtinai. Dirbtiniam kūdi­kių maitinimui naudojami saldūs bei rūgštūs karvės pieno mišiniai (B,C mišiniai, „Krepyš", „Biolakt", kefy­ras) ir sausi pieno mišiniai: „Maliutka", „Detolakt", „Bo­na", „Tiuteli", ypač vertingi sausi adaptuoti pieno miši­niai: „Bona", „Pilti", „Tiuteli", „Detolakt", kurių sudėtis priartinama motinos pieno sudėčiai.

Pieno tekėjimo skatinimas

Jeigu motina bus veikiama kokio nors nuolatinio sti­mulo, tekėjimo refleksą galima „išmokyti" veikti bet kuriuo momentu, net ir kam nors trukdant.

Ritualas, atliekamas prieš kiekvieną maitinimą, pvz.: stiklinė pieno, krūties apiplovimas ar net krūties atiden­gimas atsisėdus gali tapti refleksą lemiančiu veiksniu. Praėjus kelioms savaitėms, kūdikiai išsiugdo tam tikrą valgymo režimą ir, artėjant maitinimo laikui, pienas gali imti tekėti...

Skaityti toliau »

Pieno perteklius

Pagaminamo krūtyse pieno kiekis tiesiogiai priklauso nuo kūdikio ištraukiamo pieno kiekio. Kūdikis ištraukia apie 80% krūtyse esančio pieno. Jeigu alkis priverčia jį žįsti ilgiau arba dažniau ir jis iščiulpia beveik 100% pie­no, sekrecija padidėja tiek, kad poreikis butų patenkin­tas ir dar liktų apie 20% pieno. Kai kūdikis būna mažiau alkanas ir krūtyje lieka daugiau negu 20% pieno, jo ga­minasi mažiau.