Mitybos režimas

Svarbu kasdien maitinti vaiką tomis pačiomis valan­domis ir parinkti tinkamą maistą. Mėsą tik būtinu atveju galima pakeisti žuvimi arba varške ir netinka keisti įvai­riomis košėmis. Pieną, kefyrą galima keisti kondensuotu pienu ar iš pieno miliukų pagamintu pienu. Pieną, kefyrą galima pakeisti arbata, kisieliumi, kompotu...

Būtina sekti kad pats produktas per savaitę nepasikar­totų daugiau kaip 2 kartus. Specialiais tyrimais įrodyta, jog vaiko organizmas per parą tiesiog reikalauja nevie­nodo maisto. Rytą, vaikui atsikėlus, ryškiai pagyvėja medžiagų apykaitos procesai, organizmas reikalauja daug maisto medžiagų. Dėl to pusryčių metu tikslinga duoti 2 patiekalus — pvz.: kruopų ar daržovių košės, varškės, kiaušinį, antram patiekalui — pieno, arbatos su pienu, duonos su sviestu ir sūriu. Pietų pirmasis patieka­las turi būti iš mėsos, žuvies arba daržovių sriuba, kuri pagerina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir tuo pačiu maisto virškinimą. Sriuba nėra pagrindinis produktas, todėl jos duoti daug nereikia.

Apetitui pagerinti prieš pietus reikia duoti truputį kokių nors salotų mišrainės. Česnakų, svogūnų duoti labai mažai ir tik sumaišius juos su kitomis daržovėmis. Krie­nų, garstyčių vaikams duoti nerekomenduotina. Iš pries­konių vaikams tinka krapai, petražolės, rūgštynės, šviesi ir sausi grybai. Pagrindinis pietų valgis — antrasis patiekalas iš mėsos, žuvies, varškės, daržovių, kruopų. Trečiasis patiekalas turi būti saldus —geriausiai švieži vaisiai, uogos, jų kompotai, kisieliai.

Pavakariams labiausiai tinka kefyras, pienas arba ar­bata su pienu ir bandele, sausainiu, meduoliu. Labai tinka uogos, vaisiai.



Vakarienė, kuri valgoma 1,5-2 val. prieš miegą, turėtų susidėti iš dviejų patiekalų. Pirmam patiekalui — varškė, kiaušinis, kruopų košė, antram — pienas, kefy­ras, mažiau tinka kisielius. Vakarienei netinka mėsos, žuvies patiekalai, žirneliai ir pupelės.

Vaikų, lankančių ikimokyklines vaikų įstaigas, rytą namie maitinti nereikia, nes ką tik atsikėlęs vaikas blo­gai ir mažai valgo, o vėliau jis tampa kaprizingas, neati­dus, nes sunkiai sulaukia pietų. Namie vaikui galima duoti nebent stiklinę pieno, kefyro arba obuolį.

Ryte negalima vaikui duoti saldumynų.

Kad vaikas augtų sveikas ir stiprus, jis turi kasdien gauti pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų. Baltymų ypač daug gy­vulinės kilmės produktuose — mėsoje, kiaušiniuose, piene ir jo produktuose, žuvyje. Augalinės kilmės pro­duktuose (kruopose, daržovėse, vaisiuose, miltuose) taip pat yra organizmui būtinų baltymų.

Vaikams geriausiai tinka pieno riebalai (sviestas) ir kiaušinių riebalai, taip pat švieži augalinės kilmės rieba­lai — saulėgrąžų, kukurūzų (geriau nerafinuoti).

Augaliniai riebalai geriausiai virškinami natūralūs, t.y. valgomi su įvairiomis mišrainėmis. Vaikams nereko­menduotini lašiniai, jautienos ar avienos riebalai, nes organizmas juos blogai virškina. Per riebus, taip pat kaip ir per saldus maistas mažina apetitą, gali sutrikdyti normalią virškinimo organų veiklą.

Nors visi vaikai labai mėgsta saldumynus, tačiau per dieną galima duoti jų ne daugiau kaip 70-75 g. Iš kondi­terijos gaminių vaikams tinka marmeladas, pastilės, vai­sių saldainiai, vaisiai ir uogos drebučiuose. Patartina natūralus medus, nes jame be lengvai virškinamų cukrų yra ir mineralinių medžiagų, fermentų, pagerinančių virškinimo procesus. Vaikams, linkusiems į alergines reakcijas, medaus duoti nereikia. Prisimintina, jog per-maitinimas angliavandeniais, kaip ir riebalais, vaiko or­ganizmui yra žalingas, nes pastarųjų medžiagų pertek­lius organizme atsideda riebalų pavidalu, sumažėja or­ganizmo atsparumas ligoms.

Vaikams duodamas tik virintas vanduo. Neduodama gerti prieš valgį arba valgant, tačiau valgant sausą maistą (pyragą, tirštas košes) galima duoti užsigerti pieno arba kisieliaus. Dalis vaikų mėgsta gerti, vos tik išdžiūvus burnos gleivinei, t.y. nejausdami tikro trošku­lio. Tokiu atveju užtenka burną tik paskalauti keliais gurkšniais vandens, ir praeina noras gerti. Troškulys gali atsirasti po judrių žaidimų, gausiai prakai­tuojant, pvz., per šiltai aprengus, arba vaikui būnant šil­toje ar karštoje aplinkoje. Troškulys numalšinamas, duodant atsigerti arbatos su pienu, pieno, vaisių arba uogų sulčių. Negalima duoti vaikams ape ito pagerini­mui alaus, naminio vyno, kitų alkohr inių gėrimų.

Organizmo gyvybinė veikla neįmanon a be vitaminų. Vitamino C randama žaliuose vaisiuose, daržovėse. Kai nėra šviežių vaisių ir daržovių, vaikui žiemą ir pavasarį kasdien reikia duoti išgerti pusę stiklinės, o vyresniems stiklinę erškėtrožių ar juodųjų serbentų ekstrakto arba vaisių tyrelių. Kūdikiams ir mažiems vaikams nepatar­tina duoti importinių šaldytų uogų (pvz., braškių, slyvų bei kitų vaisių), taip pat žalių obuolių ar uogų, pvz., at-vežtųl iš pietų vy nuogių, nes daugelis jų nėra chemiškai švarūs produktai. Kūdikiams ir mažiems vaikams gali pakenkti ir tokios įvairių cheminių medžiagų priemaišos, kurios nepavojingos vyresniems vaikams ir suaugusiems.

B1 Ankštiniai augalai, stambiai maltos kruopos ir rugiai.

B2 Kepenys, širdis, liesa mėsa, žuvies produktai, kepimo ir alaus mielės, špinatai, morkos, žirniai, pupos, žiediniai kopūstai, kriaušės, persikai.

B6 Kepenys, inkstai, silkė, menkė, kviečiai, ryžiai, ankštiniai augalai, vaisiai.

B12 Kepenys.

PP Kepenys, inkstai, silkė, grikių kruopos, duona iš rupaus malimo miltų, grybai, soja, ryžiai, bulvės, sūris.

provitaminas A Morkos, šermukšniai, šaltalankis, žalieji žirneliai, minas abrikosai, pomidorai, pipirai, rūgštynės, salotos,  dilgėlės, kopūstai, erškėtrožės, (karotinas)

Pantoteninė rūgštis Kepenys, inkstai, veršiena, vištų kiaušiniai, silkė, menkė, sausos kepimo mielės, kviečiai, 

Folinė rūgštis Kepenys, inkstai, viščiukai, žuvis, pieno produktai, žali daržovių lapai, špinatai, žirniai, žiediniai ko­pūstai.